Ar pastebėjote, kad suvalgius sunkiai virškinamo arba daug pridėtinio cukraus turinčio maisto, kitą dieną jūsų oda kažkodėl atrodo kur kas prasčiau? O galbūt susidūrėte su įvairiais odos bėrimais ar paraudimais? Nors tokiais ir panašiais atvejais dažniausiai pagalbos imame ieškoti odos priežiūros produktuose, iš tiesų reikėtų atkreipti dėmesį į…savo žarnyno sveikatą, nes būtent ji turi tiesioginės įtakos mūsų odos būklei.

Žarnyne gaminasi kai kurie svarbūs hormonai, kurie padeda reguliuoti apetitą, virškinimą ir insulino išsiskyrimą. Be to, būtent čia gyvena šimtai trilijonų mikroorganizmų — bakterijų, virusų, grybelių ir kitų pirmuonių — bendrai žinomų kaip „žarnyno mikroflora“ arba „žarnyno mikrobiota“.

Ši gyvybinga ir tuo pačiu labai sudėtinga „bendruomenė“ aktyviai dalyvauja maisto virškinime, imuninės sistemos reguliavime ir daugelyje kitų svarbių mūsų organizmui procesų.

Mikroflora padeda organizmui įsisavinti mikroelementus ir vitaminus, be to, tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, elgesį ir psichinę sveikatą per įvairius nervinius ir cheminius signalus. Ji taip pat „treniruoja“ imuninę sistemą, mokydama atskirti kenksmingus mikrobus nuo nekenksmingų, skatina priešuždegiminių medžiagų išsiskyrimą. Dar daugiau: subalansuota žarnyno mikroflora pagreitina žaizdų gijimą ir padeda palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp reguliuojančių ir uždegimą skatinančių imuninių ląstelių, kurios visos palaiko gerą odos būklę.

Nors teorija, kad egzistuoja ryšys tarp žarnyno mikrofloros ir odos ligų pirmą kartą buvo pasiūlyta beveik prieš 100 metų, labiau gilintis į šį teiginį pradėta palyginus tik visai neseniai.

Šiandien jau vienbalsiai pripažįstama, kad žarnynas ir oda yra tiesiogiai susiję, o tai, kas vyksta mūsų virškinimo sistemoje, be jokios abejonės atsispindi ir mūsų odos būklėje. Subalansuota žarnyno mikroflora padeda palaikyti sveiką žarnyno barjerą, neleisdama nepageidaujamoms medžiagoms pateikti į kraują ir sukelti įvairias uždegimines reakcijas. 

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad ši vidinė žarnyno bakterijų pusiausvyra yra sutrikdoma. Tai vadinama disbioze. Tarp dažniausių mikroflorą išbalansuoti galinčių veiksnių — paveldimumas, prasta mityba, įvairūs gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, oro užterštumas, per didelis UV spindulių poveikis.

Ar galite įsivaizduoti, kad net iki 90 procentų visų ligų yra netiesiogiai arba tiesiogiai susijusios su žarnyno mikrofloros išsibalansavimu?

Kai žarnyne atsiranda kenksmingų bakterijų, pažeidžiamas odos barjero vientisumas ir sutrikdomas odos ląstelių gebėjimas atsinaujinti. Tuomet bakterijos gali patekti į kraują, kauptis odoje ir prisidėti prie sumažėjusios odos drėgmės ar sutrikusių keratinizacijos procesų.

Be to, atskleista, kad žarnyno disbiozė ne tik gali turėti žalingą poveikį odos būklei, bet ir sukelti daugelį dermatologinių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, psoriazė, paprastieji spuogai, rožinė, supūliavęs hidradenitas ir lėtinė savaiminė dilgėlinė, atsiradimą. Dar daugiau: disbiozė gali padidinti oksidacinį stresą, o tai ilgainiui lemia spartesnį odos senėjimą, matomą odos plonėjimą ir kitus pažeidimus.

Atsiradus disbiozei, sveikatos specialistai išskiria keletą svarbių aspektų, galinčių padėti subalansuoti mikroflorą, tačiau šią sveikatos problemą, kaip ir daugelį kitų, rekomenduojama spręsti kompleksiškai. Tai reiškia, kad pirmiausiai reikėtų mažinti kasdienį stresą, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, leisti laiką gryname ore, pasirūpinti miego kokybe. Tuomet — į savo kasdienį maisto racioną įtraukti antioksidantų bei daug skaidulų turinčių maisto produktų.

Bene pirmiausia ir efektyviausia pagalba žarnynui, norint atkurti mikrofloros pusiausvyrą, įvardijami probiotikai ir prebiotikai. Nors dažniausiai minimi kartu, iš tiesų jų vaidmuo virškinimo sistemoje labai skiriasi.

Probiotikai — tai gyvi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos arba mielės, padedantys atkurti organizmui naudingų bakterijų kiekį ir atsikratyti kenksmingų mikroorganizmų. Jie reguliuoja imuninį organizmo atsaką, mažina uždegiminius procesus, padeda palaikyti stiprią žarnyno gleivinę, taip apsaugant nuo toksinų ir kitų patogenų patekimo į kraują, mažina pralaidaus žarnyno simptomatiką. Dar daugiau: probiotikai gali padėti sukontroliuoti veiksnius, turinčius įtakos odos senėjimui, tokius kaip oksidacinis stresas.

Probiotikų nauda žarnyno mikroflorai bei odos būklei įrodyta ir moksliniais tyrimais. Vienas jų atskleidė, kad probiotikai padeda reguliuoti odos mikrobiomą, kontroliuodami aknę sukeliančias bakterijas bei sumažinti rožinės ir egzemos simptomus. Kitas mokslinis tyrimas, analizavęs probiotikų poveikį odos barjerinei funkcijai ir drėgmei, parodė, kad probiotikai skatina keramidų ir lipidų, kurie yra atsakingi už apsauginio odos barjero sukūrimą, gamybą. Galiausiai, vyšnia ant torto: 2023 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad probiotikai padeda sumažinti smulkių raukšlelių atsiradimą, nes buvo nustatyta, kad įtraukus probiotikus į savo rutiną, padidinamas odos drėgmės lygis, kolageno sintezė ir gerinamas jos elastingumas.

Tuo tarpu prebiotikai, priešingai negu probiotikai, yra ne gyvi mikroorganizmai, o nevirškinamos skaidulos ar angliavandeniai, kuriais maitinasi žarnyne gyvenančios bakterijos. Jeigu šių prebiotinių skaidulų žarnyne yra pakankamai, gerosios bakterijos gali augti, daugintis ir klestėti, ir tai padeda pagerinti tiek virškinimo sistemos, tiek ir viso organizmo sveikatą.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad pakankamas prebiotikų kiekis organizme padeda geriau įsisavinti kalcį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje,  pagreitina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, pagerina imuninės sistemos veiklą, gerina odos drėgmės lygį ir elastingumą. Ir atvirkščiai: jeigu organizme prebiotikų yra per mažai, kyla uždegiminiai procesai, kurie siejami su tokiomis odos problemomis kaip spuogai ar egzema, taip pat atsiranda odos sausumo ir jautrumo pojūčiai.

Probiotikų gausu tokiuose maisto produktuose kaip kefyras, natūralus jogurtas, papildytas gyvosiomis bakterijomis, rauginti kopūstai, kimči, miso sriuba, fermentuota arbata. Tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad probiotikų poveikis nėra greitas, todėl svarbu juos vartoti reguliariai, ir, žinoma, jų vartojimą derinti kartu su prebiotikais. Tai galima padaryti į maisto racioną įtraukiant česnakų, svogūnų, porų, bananų, sojos pupelių, šparagų, topinambų, garstyčių.

Tačiau jeigu jaučiate, kad mitybos pagerinti nesiseka taip, kaip norėtumėte, o mikrofloros atstatymui bei subalansavimui reikia šiek tiek papildomos pagalbos, pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku, į savo racioną galima įtraukti omega-3 rūgščių, cinko, vitamino D, kolageno ir probiotikų bei prebiotikų papildus.

Sveikatos specialistai pastebi, kad laikantis šių rekomendacijų, teigiami pokyčiai virškinimo sistemoje pajuntami beveik iš karto, bet pamatyti odos būklės pagerėjimą dažniausiai užtrunka šiek tiek ilgiau — dažnai nuo 4 iki 6 savaičių. Taip yra todėl, kad atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą reikia laiko, nes pokyčiai kūno viduje ir išorėje pasiekiami palaipsniui.