Pas mus kalbėti apie šį natūraliai organizmo sintetinamą baltymą ir jo teikiamą naudą pradėta palyginus dar visai neseniai, tuo tarpu Japonijoje kolagenas vadinamas „japoniška grožio paslaptimi“, ypač tarp brandesnio amžiaus moterų, nes čia naudojamas jau labai daug metų. 

Kalbant tiksliau — šimtmečius kolagenu turtingi maisto produktai, tokie kaip žuvų oda bei jūros dumbliai, yra japonų mitybos pagrindas. Japonijoje jau seniai žinoma, kad kolagenas padeda palaikyti jaunatvišką išvaizdą ir odos spindesį — tačiau mintyje turimas ne bet koks, o jūrinis kolagenas.

Ko gero jau teko girdėti, kad kolagenas gali būti kelių skirtingų tipų, bet jūrinis kolagenas neabejotinai yra šių dienų žvaigždė. Tai — baltymas, gaunamas iš žuvų odos, kaulų ar žvynų, kartais dėl to pavadinamas „mėlynuoju ištekliumi“.

Unikali jūrinio kolageno sudėtis

Jūrinis kolagenas pasižymi unikalia sudėtimi. Jį sudaro 8 iš 9 organizmui reikalingų aminorūgščių, būtinų baltymo susiformavimui: glicinas, prolino rūgštis, serinas, tirozinas, glutamas, aspartas, alaninas ir hidroksiprolinas. Būtent šios aminorūgštys yra būtinos kolageno sintezės procesui organizme pradėti, ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant raukšles, gerinant odos drėkinimą, elastingumą, stiprinant sausgysles, raiščius ir kaulus, palaikant žarnyno sveikatą ir audinių atsistatymą. Dėl savo sudėtyje turimos tokios aminorūgščių įvairovės, jūrinis kolagenas mūsų organizmą veikia visapusiškai, padėdamas ne tik odai ar sąnariams, bet ir bendrai sveikatai.

Tačiau svarbu paminėti, kad pradėjus gerti jūrinio kolageno papildus, organizmas pirmiausiai aprūpins tas dalis, kuriose jaučiamas didžiausias jo trūkumas. Įsivaizduokite, kad labai norite gražios, sudrėkintos odos, bet iš tiesų, gal jums to net nežinant, organizmas jaučia didžiulį kolageno trūkumą plaukuose. Tad pirmiausiai jūrinis kolagenas „padės“ jūsų plaukams, ir tik po to ateis odos eilė.

Jūrinio kolageno skirtumai ir išgavimo būdai

Renkantis, kuris kolagenas jums tinkamiausias, svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš kokių jūrinių organizmų jis yra išgautas. Jų yra keletas, ir visi jie laikomi tvariu kolageno šaltiniu, nes procese naudojami perdirbti žuvų produktai.

Jūrinis kolagenas gali būti išgaunamas iš:

• Žuvies odos. 

Tai — dažniausiai jūrinio kolageno gamybai pasitelkiamas šaltinis, pasižymintis geru įsisavinimu. Paprastai naudojama giliavandenių baltųjų žuvų oda (menkės, jūrinės ešeržuvės, jūros lydekos ir kt.).

• Žuvies žvynų. 

Jie paprastai naudojami gaminant pigesnius jūrinio kolageno papildus. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad iš žuvies žvynų pagamintas jūrinis kolagenas nėra toks kokybiškas, lyginant su tuo, kuris pagamintas iš žuvų odos, ir pasižymi mažesniu biologiniu prieinamumu.

• Žuvies kaulų ir kremzlių. 

Iš jų išgaunamas jūrinis kolagenas gali būti ne toks saugus žmonėms, susiduriantiems su alergijomis. Manoma, kad žuvų kauluose gali kauptis sunkieji metalai, todėl labai svarbu įsitikinti, kad planuojamas įsigyti jūrinis kolagenas išgautas ne iš tokių žuvų, kurios gyveno užterštuose vandenyse.

• Jūros gėrybių (medūzų, moliuskų ir kt.). 

Tai — retesnis jūrinio kolageno gamybos šaltinis, dažniausiai naudojamas specializuotiems arba inovatyviems produktams. Gali turėti papildomų baltymų ar bioaktyvių medžiagų, ir tai ne visuomet bus grynas jūrinis kolagenas.

Efektyviausias jūrinis kolagenas iš menkių

Švariausiu ir geriausiu šaltiniu jūrinio kolageno gamybai laikoma giliavandenių žuvų oda, o ypač — menkių. Šios žuvys gyvena toliau nuo teršalų, todėl jų audiniuose randama mažiau sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris. 

Įdomu tai, kad iš menkių odos pagamintas jūrinis kolagenas sudarytas beveik vien tik iš I tipo kolageno, todėl yra ypač tinkamas odos stangrumui, raukšlių mažinimui, plaukų bei nagų būklės gerinimui, jungiamojo audinio stiprinimui. Be to, palyginus su iš kai kurių kitų žuvų odos išgaunamu kolagenu (pvz. lašišų ar tilapijų), menkių kolagenas rečiau sukelia alergines reakcijas, o taip pat yra švelnesnis virškinimui ir dažnai geriau toleruojamas jautresnį virškinimą turinčių žmonių.

Antru pagal kokybe laikomas iš žuvies žvynų išgautas kolagenas — šis jūrinis kolagenas taip pat naudojamas plačiai, bet jame gali būti šiek tiek daugiau teršalų, ypač jeigu jo išgavimui naudojamos paviršinių vandenų žuvys.

Besirenkantiems, kuris jūrinis kolagenas būtų geriausias ir efektyviausias, sveikatos specialistai pataria vengti tokių kolageno papildų, kurie pagaminti iš neaiškios kilmės žuvų ar jūros produktų, ypač jeigu prie jų nepridedami sertifikatai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės nurodyta, kokio tipo jūrinis kolagenas tai yra bei kokiu būdu jis išgautas. Jeigu gamintojas nenurodė šios papildomos informacijos, kolagenas greičiausiai nėra pagamintas laikantis aukščiausių standartų ir rizikuoti nereikėtų.

Svarbu, kad jūrinis kolagenas būtų pagamintas patikimų gamintojų — tokių, kurie savo produkciją gamina rūpindamiesi aplinkos tvarumu. Tai padeda sušvelninti tokias opias šių dienų problemas kaip perteklinė žvejyba bei miškų kirtimai. Tad renkantis jūrinio kolageno produktus prisiminkite, kad ir jūs prisidedate prie gamtos išteklių bei ekosistemos išsaugojimo.

Jūrinio kolageno vartojimas

Šiandien rinkoje sutinkama daug skirtingų jūrinio kolageno formų: nuo tradicinio geriamo skysto kolageno iki tepamo ar net gaunamo injekcijų pagalba. Ar žinojote, kad jūrinis kolagenas gaminamas ir želė, batonėlių ar net kavos pavidalu?

Tarp populiariausių jūrinio kolageno vartojimo formų taip pat patenka ir kolageno kapsulės bei milteliai. Pastarieji pasižymi bene didžiausiu universalumu, lyginant su kitomis vartojimo formomis: juos lengva sumaišyti su kitais skysčiais (vandeniu, sultimis, kava) ar maistu. Bijantys, kad jūrinis kolagenas gali turėti savotišką žuvies poskonį, taip pat gali būti ramūs: aukštos kokybės produktai ir inovatyvios jų gamybos technologijos užtikrina švarų skonį, tad kolageno vartojimas tampa malonus.

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, norint, kad organizmas kolageno įsisavintų kuo daugiau ir efektyviau — įsitikinti, kad jis būtų susmulkintas iki tinkamos molekulinės masės. Rekomenduojama, kad ji būtų ne didesnė kaip 3000 daltonų. Tai pasiekiama hidrolizės proceso pagalba: jūrinis kolagenas suskaidomas į tam tikrus peptidus ir dėl to per virškinimo sistemą patenka tiesiai į kraujotaką. Tuomet, kraujagyslių tinklo pagalba, šie kolageno peptidai pasklinda žmogaus kūne ir dermoje — pagrindiniame odos struktūriniame sluoksnyje, kuriame, kaip įrodyta, gali išlikti iki 14 dienų. Patekę į dermą, jūrinio kolageno peptidai stimuliuoja naujo kolageno, elastino ir hialurono rūgšties gamybą. Be to, hidrolizuotas kolagenas yra praturtintas specifinėmis aminorūgštimis, o dėl savo mažos molekulinės masės yra lengvai virškinamas, absorbuojamas ir paskirstomas žmogaus kūne. 

Remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduojamas mažiausias hidrolizuoto kolageno kiekis per dieną yra 2500-15 000 mg — to užtektų padėti palaikyti odos biofizikines savybes. Tačiau jeigu norite pagerinti odos elastingumą, drėgmės kiekį, sumažinti transepiderminį vandens praradimą bei odos šerpetojimą, sausėjimą, galima rinktis tokį hidrolizuoto kolageno papildą, kurio rekomenduojama dienos dozė būtų didesnė — net 20 000 - 30 000 mg per dieną.