Kolagenas: kas tai ir kuo jis mums naudingas?

Ko gero, šiandien nerastume žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie kolageną: dažnai dar vadinamas „jaunystės šaltiniu“ arba „klijais, laikančiais mūsų organizmą“, kolagenas yra svarbiausias mūsų kūno baltymas, pastaruoju metu sulaukęs labai daug dėmesio dėl savo unikalių savybių. 

Nors apie kolageno teikiamą naudą dažniau kalba moterys, šis natūraliai organizmo sintetinamas baltymas yra ne mažiau svarbus ir vyrams: viename 2015 m. atliktame moksliniame tyrime, kuriame dalyvavo pagyvenę vyrai, buvo atskleista, kad kartu derinami kolageno peptidų papildai ir jėgos treniruotės ženkliai padidino raumenų masę ir jėgą.

Dažniausiai kolagenas siejamas su odos grožiu ir jaunyste, nes nuo jo kiekio organizme priklauso odos būklė, jos elastingumas ir gebėjimas atsinaujinti. Bet iš tiesų kolagenas yra vienas svarbiausių komponentų mūsų kūne. Tai — pagrindinis sausgyslių, raiščių, kaulų, raumenų ir odos statybinis elementas. Jo taip pat yra ir daugelyje kitų kūno dalių, įskaitant kraujagysles, rageną ir dantis. Skaičiuojama, kad iš viso yra net 28 skirtingos kolageno rūšys, tačiau tik trys iš jų — I, II ir III tipo — sudaro apie 90 procentų viso organizmo kolageno ir yra naudingiausios bei reikalingiausios mūsų odai, plaukams, nagams, ir pačiam organizmui. 

Pavyzdžiui, odoje, kauluose, sausgyslėse, raiščiuose, balso stygose, dantyse ir dantenose bei jungiamajame audinyje daugiausiai yra I tipo kolageno. II tipo kolagenas yra pagrindinė kremzlių sudedamoji dalis, o III tipo kolagenas yra pagrindinė tinklinio audinio pluošto sudedamoji dalis — tai reiškia, kad jis palaiko raumenų, vidaus organų ir arterijų struktūrą. 

Tad vartojant I ir III tipo kolageną, plaukai taps sveikesni, pripildyti drėgmės, žvilgės ir greičiau augs. Nagai atgaus savo stiprumą, mažiau lūžinės. Oda taps elastingesnė, sudrėkinta, glotnesnė, skaistesnė, sumažės negilios raukšlelės. Šių tipų kolagenas taip pat gali padėti esant celiulitui ar strijomis. Tuo tarpu II tipo kolagenas yra naudingas sąnariams, mažina jų skausmą ir patinimą, stiprina sausgysles, raiščius bei kaulus, „pamaitina“ kremzles.

Kolageną organizmas sintetina natūraliai. Tačiau bėgant metams organizmo gebėjimas pačiam gaminti kolageną silpnėja, ir jis ima nykti greičiau negu organizmas geba jo pagaminti: nuo 20 iki 40 metų kolageno atsargos organizme sumažėja apie 30 procentų, o iki 60 metų — net 60 procentų. Kolageno mažėjimui organizme įtakos turi ne tik bėgantys metai, bet ir tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio bei daug cukraus turinčių produktų vartojimas, buvimas saulėje, didelės fizinės apkrovos, stresas, traumos, įvairios ligos.
Trūkstant kolageno, sausėja ir dyla kremzlinis audinys, retėja kaulai, mažėja raiščių ir sausgyslių elastingumas, stingsta sąnariai, atsiranda jų skausmai. Judesiai darosi nebe tokie grakštūs, galimos dažnesnės traumos. Be to, pradeda blogėti ir odos būklė: ji ima prarasti savo sugebėjimą grįžti į turėtą formą — kitaip tariant, dingsta jos elastingumas, pradeda formuotis raukšlelės, ji praranda drėgmę.

Ieškant geriausių ir efektyviausių būdų papildyti kolageno atsargas organizme, svarbu atkreipti dėmesį į jo kilmę: dažniausiai sutinkamas jūrinės bei gyvulinės kilmės kolagenas, ir būtent pastarasis mokslininkų pripažintas kaip artimiausias žmogui ir geriausiai pasisavinamas mūsų organizmo. Taip pat išskiriamas ir augalinės kilmės kolagenas, tačiau, lyginant su kitais dviem kolageno tipais, šis yra mažiausiai efektyvus, jo pasisavinimas labai mažas, o pats baltymų kompleksas nėra toks „tikras“, kaip jūrinio bei gyvulinės kilmės kolageno.

Šiandien galima rasti daug skirtingų kolageno formų: nuo geriamo skysto kolageno iki tepamo ar net gaunamo injekcijų pagalba. Tačiau norint, kad organizmas šio baltymo įsisavintų kuo daugiau ir efektyviau svarbu, kad jis būtų susmulkintas iki tinkamos molekulinės masės. Rekomenduojama, kad ji būtų ne mažesnė kaip 3000 daltonų. Tai atliekama hidrolizuojant kolageną: jis suskaidomas į tam tikrus peptidus ir dėl to per virškinimo sistemą patenka tiesiai į kraujotaką. Tuomet, kraujagyslių tinklo pagalba, šie kolageno peptidai pasklinda žmogaus kūne ir dermoje — pagrindiniame odos struktūriniame sluoksnyje, kuriame, kaip įrodyta, gali išlikti iki 14 dienų. Patekę į dermą, kolageno peptidai stimuliuoja naujo kolageno, elastino ir hialurono rūgšties gamybą. Be to, hidrolizuotas kolagenas yra praturtintas specifinėmis aminorūgštimis, o dėl savo mažos molekulinės masės yra lengvai virškinamas, absorbuojamas ir paskirstomas žmogaus kūne. 

Remiantis moksliniais tyrimais, 2500—5000 mg per dieną yra pakankamas hidrolizuoto kolageno kiekis, galintis padėti palaikyti ar pagerinti odos biofizikines savybes — elastingumą, drėgmės kiekį, sumažinti transepiderminį vandens praradimą bei odos šiurkštumą, šerpetojimą. Nepriklausomų tyrimų, kuriuose dalyvavo 35-50 metų moterys, rezultatai atskleidė, kad suvartojant 2500 mg kolageno per dieną, jau po 4 savaičių buvo pastebėti teigiami pokyčiai odoje, ypač padidėjo jos elastingumas. 

Norint, kad organizmas dar geriau pasisavintų geriamą kolageną, labai verta prisiminti ir visiems gerai pažįstamą vitaminą C: jis gerina kolageno įsisavinimą ir skatina jo gamybą, o taip pat padeda aprūpinti organizmą trūkstamomis medžiagomis, veikiančiomis baltymų sintezę.

#tobulaesitu

Jūsų naršyklė nepalaikoma. Prašome atnaujinti naršyklės versiją.